Kiekvienas vaikas dienos pabaigoje pažymi savo emociją. Sistema formuoja „radarą“, kuriame matomos pasikartojančios nuotaikos. Mokytojui tai leidžia pastebėti, jei tam tikras mokinys dažnai jaučiasi liūdnas ar pavargęs.
Tai svarbi ugdymo skaitmenizacijos dalis – duomenimis grįstas emocinės sveikatos stebėjimas, padedantis veikti iš anksto, o ne reaguoti po fakto.
Mokytojas stebi „radarą“, analizuoja rezultatus ir dalinasi informacija su specialistais ar tėvais.
Mokytojas gauna objektyvius duomenis, mažiau streso ir aiškesnį suvokimą apie klasės emocinę būklę.
Pagal OECD (2021), emocijų stebėsena mažina patyčių atvejus iki 25 %. Tai didina saugumą ir stiprina bendruomenės pasitikėjimą įstaiga.
