Ką iš tiesų reiškia WCAG pritaikymas viešajam sektoriui
Jei dirbate savivaldybėje, mokykloje, bibliotekoje ar kultūros įstaigoje, tikriausiai bent kartą girdėjote frazę wcag pritaikymas. Dažnai ji skamba kaip techninis reikalavimas, kurį „reikia kažkaip susitvarkyti“. Praktikoje tai kur kas paprastesnis ir kartu svarbesnis dalykas: jūsų svetainė turi būti suprantama, valdoma ir pasiekiama žmonėms, kurie naršo kitaip nei dauguma.
Vienas lankytojas tekstą skaito ekrano skaitytuvu. Kitas negali naudotis pele ir juda tik klaviatūra. Trečiam sunku įžiūrėti pilką tekstą baltame fone. Ketvirtas pildo formą telefone, saulėje, skubėdamas tarp kabinetų. Svetainės prieinamumas nėra tik apie vieną vartotojų grupę. Tai apie tai, ar žmogus apskritai gali rasti informaciją ir atlikti veiksmą be papildomų kliūčių.
Viešajame sektoriuje tai ypač jautru. Kai mokyklos svetainėje neįmanoma klaviatūra atsidaryti valgyklos meniu, tėvams tai nepatogu. Kai savivaldybės puslapyje socialinės paramos forma neturi aiškių laukų pavadinimų, daliai gyventojų tai jau reali kliūtis gauti paslaugą. O kai muziejaus renginių kalendorius neįskaitomas ekrano skaitytuvui, žmogus tiesiog lieka už durų, nors fiziškai į muziejų gal ir ateitų.
WCAG 2.1 AA: ne mistinis kodas, o aiškios taisyklės
Trumpinys WCAG reiškia interneto turinio prieinamumo gaires. Dažniausiai viešajame sektoriuje kalbama apie WCAG 2.1 AA lygį. Skamba sausai, bet esmė gana žemiška: svetainė turi veikti taip, kad ja būtų galima naudotis skirtingais būdais ir be nereikalingų barjerų.
WCAG remiasi keturiais principais. Turinys turi būti pastebimas, valdomas, suprantamas ir patikimas. Kitaip tariant, informacija turi būti matoma ar girdima, svetainę turi būti įmanoma valdyti ne tik pele, tekstai ir veiksmai turi būti aiškūs, o pati sistema turi veikti su pagalbinėmis technologijomis.
AA lygis yra tas standartas, kurio paprastai ir tikimasi iš viešojo sektoriaus svetainių. Jis apima ne egzotiškus atvejus, o bazinius dalykus, kurie kasdien daro skirtumą:
- nuotraukos ir ikonėlės turi turėti prasmingus alternatyvius aprašymus, jei jos perduoda informaciją;
- teksto ir fono kontrastas turi būti pakankamas, kad tekstą būtų galima perskaityti;
- visa svetainė turi būti valdoma klaviatūra;
- formų laukai turi turėti aiškias etiketes ir suprantamas klaidų žinutes;
- antraštės turi būti sudėtos logiška tvarka, kad puslapis būtų suprantamas ne tik akimis;
- nuorodos turi aiškiai pasakyti, kur veda, o ne slėptis po „spausti čia“;
- vaizdo įrašams reikia subtitrų, jei juose kalbama;
- turinys neturi „lūžti“ padidinus tekstą ar atsidarius puslapį telefone.
Jei mokyklos svetainėje tvarkaraštis įkeltas tik kaip neryški nuotrauka, tai jau problema. Jei biblioteka skelbia PDF failą, kurio negali perskaityti ekrano skaitytuvas, problema niekur nedingsta vien todėl, kad dokumentas ne pačioje svetainėje. Prieinamumas neįgaliesiems apima ir dokumentus, ir formas, ir kasdien atnaujinamą turinį.
Kas privalo atitikti reikalavimus
Lietuvoje šie reikalavimai aktualūs viešojo sektoriaus įstaigoms ir organizacijoms, kurios teikia informaciją bei paslaugas internetu. Paprastai tai reiškia savivaldybes, jų pavaldžias įstaigas, mokyklas, darželius, bibliotekas, muziejus, kultūros centrus, sveikatos priežiūros įstaigas ir kitas viešąsias organizacijas, kurių svetainė nėra tik formalus vizitinis puslapis.
Trumpai tariant, jei jūsų įstaigos svetainėje gyventojas skaito naujienas, ieško kontaktų, pildo prašymą, registruojasi paslaugai, siunčiasi dokumentus ar tikrina tvarkaraštį, prieinamumo klausimas jums galioja. Čia ne ta sritis, kur galima numoti ranka ir sakyti, kad „pas mus auditorija nedidelė“.
Dar vienas svarbus sluoksnis — mobiliosios programėlės, jei įstaiga jas turi. Reikalavimai taikomi ne tik naršyklėje atidaromai svetainei. Jei, pavyzdžiui, savivaldybė turi gyventojų registracijos ar pranešimų programėlę, jos naudojimas taip pat turi būti prieinamas.
Kokie terminai ir kur čia atsiranda EAA
Kalbant apie viešojo sektoriaus svetaines, prieinamumo reikalavimai Europoje nėra naujiena. Daugumai įstaigų tai jau ne būsimas, o galiojantis standartas. Kitaip tariant, klausimas šiandien dažniau skamba ne „ar mums reikia“, o „kiek mūsų svetainė iš tikrųjų atitinka“.
Šalia to vis dažniau minimi ir EAA reikalavimai — Europos prieinamumo aktas. Jis labiau siejamas su tam tikrais produktais ir paslaugomis rinkoje, ypač privačiame sektoriuje, tačiau jo poveikis platesnis: prieinamumas tampa bendra taisykle, o ne išimtimi. Dėl to viešojo sektoriaus įstaigoms verta ne tik formaliai pasiekti minimalią ribą, bet ir žiūrėti į svetainę kaip į ilgalaikę paslaugą, kuri turi būti patogi visiems.
EAA svarbus ir dėl kitos priežasties. Jis sustiprina bendrą kryptį Europoje: skaitmeninės paslaugos turi būti prieinamos nuo projektavimo pradžios, o ne taisomos po skundo. Jei šiandien kuriate naują mokyklos svetainę ar atnaujinate ligoninės registracijos formą, geriau prieinamumą įtraukti iš karto. Vėliau taisyti būna ilgiau, brangiau ir gerokai nervingiau.
Dažniausios klaidos viešojo sektoriaus svetainėse
Peržiūrint Lietuvos viešojo sektoriaus puslapius, problemos dažnai kartojasi. Ne todėl, kad komandos nenori tvarkos. Tiesiog svetainės auga pamažu: vienas modulis pridėtas prieš penkerius metus, kita skiltis sukurta skubiai prieš rugsėjį, trečia paveldėta iš ankstesnio tiekėjo.
Štai keli dažni pavyzdžiai, kuriuos verta pasitikrinti pirmiausia:
- savivaldybės naujienų kortelėse nuorodos pavadintos vienodai, todėl ekrano skaitytuvas perskaito penkis kartus „skaityti daugiau“ ir nieko daugiau;
- mokyklos puslapyje dokumentų sąrašas sudėtas kaip nuskenuoti PDF failai, kuriuose tekstas iš tiesų yra paveikslėlis;
- muziejaus renginių kalendorius valdomas tik pele, o klaviatūra neįmanoma pereiti tarp datų;
- bibliotekos registracijos forma parašo tik „klaida“, bet nepaaiškina, kurį lauką reikia pataisyti;
- sveikatos įstaigos svetainėje kontrastas toks silpnas, kad vyresnis žmogus tiesiog neįskaito gydytojų priėmimo laikų;
- mobilioje versijoje meniu atsidaro, bet fokusas „pabėga“, todėl klaviatūra naudotis tampa beveik neįmanoma.
Tokios smulkmenos atrodo techninės tik tol, kol pats nepabandote svetaine naudotis be pelės, su padidintu tekstu ar ekrano skaitytuvu. Tada labai greitai paaiškėja, kur lankytojas stringa.
Kaip patikrinti, ar jūsų svetainei reikia taisymų
Gera žinia ta, kad pirmą vaizdą galima susidaryti ir be ilgo projekto. Nereikia iš karto atidaryti dešimčių standartų lentelių. Pradėkite nuo kelių paprastų veiksmų.
1. Pereikite svetainę tik klaviatūra
Paspauskite Tab mygtuką ir judėkite per puslapį. Ar aiškiai matote, kur esate? Ar galite atsidaryti meniu, užpildyti formą, pasiekti mygtukus? Jei kažkur užstringate, lankytojas irgi užstrigs.
2. Padidinkite tekstą
Naršyklėje padidinkite vaizdą iki 200 proc. Jei tekstas persidengia, mygtukai dingsta arba reikia slinkti į šoną ten, kur to neturėtų būti, svetainė turi bėdų.
3. Patikrinkite kontrastą
Šviesiai pilkas tekstas ant balto fono dizaino makete gali atrodyti dailiai. Gyvenime jis dažnai reiškia, kad dalis žmonių turinio neperskaitys. Kontrastą verta tikrinti ne akimi, o įrankiais.
4. Įsijunkite ekrano skaitytuvą
Net trumpas bandymas daug pasako. Ar puslapio antraštė aiški? Ar nuorodos suprantamos? Ar formos laukai turi pavadinimus? Jei skaitant girdite vien „mygtukas“, „nuoroda“, „grafinis elementas“, turinį reikės tvarkyti.
5. Peržiūrėkite dokumentus ir formas
Dažnai įstaigos susitvarko pagrindinius puslapius, bet pamiršta PDF dokumentus, prašymų formas ir registracijos langus. O juk būtent ten lankytojas atlieka svarbiausią veiksmą.
Vis dėlto savarankiškas patikrinimas parodo tik dalį vaizdo. Jei norite aiškiai suprasti, kur neatitikimai ir ką taisyti pirmiausia, reikalingas prieinamumo auditas. Jis padeda ne spėlioti, o turėti konkretų sąrašą: kas neveikia, kodėl tai svarbu ir kaip tai sutvarkyti.
Ką duoda prieinamumo auditas
Normalus auditas nėra vien automatinio įrankio ataskaita su spalvotais ženkliukais. Automatiniai tikrinimai naudingi, bet jie nepasako visko. Pavyzdžiui, įrankis gali matyti, kad paveikslėlis turi alt tekstą, bet neįvertins, ar tas tekstas prasmingas. Jis gali aptikti formos lauką, bet nepasakys, ar klaidos pranešimas žmogui suprantamas.
Praktikoje prieinamumo auditas turėtų apimti kelis sluoksnius: automatinius testus, rankinę peržiūrą, naudojimo scenarijus ir prioritetus. Kitaip tariant, ne tik „kas blogai“, bet ir „ką taisyti dabar, o ką galima planuoti vėliau“.
Tarkime, mokyklos svetainėje yra 300 senų naujienų ir 40 PDF dokumentų. Nebūtina visko taisyti per vieną savaitę. Dažniausiai pirmiausia tvarkomi pagrindiniai šablonai, meniu, kontaktai, naujienų puslapiai, dokumentų skiltys ir svarbiausios formos. Tokia seka leidžia greičiau pasiekti realų pokytį, o ne paskęsti smulkmenose.
Kaip pasiruošti, jei planuojate naują svetainę
Jei svetainė dar tik bus kuriama, turite geriausią įmanomą starto poziciją. Prieinamumą verta įrašyti ne į projekto pabaigą, o į pačią pradžią — kartu su struktūra, dizainu, turinio planu ir testavimu.
Labai konkretus pavyzdys: jei kultūros centras iš anksto apsisprendžia, kad renginių kortelėse visada bus aiškus pavadinimas, data, vieta ir prieinama registracijos nuoroda, vėliau nereikės taisyti dešimčių ranka sukurtų išimčių. Jei biblioteka susitaria, kaip rašomi nuorodų pavadinimai ir antraštės, turinys iš karto tampa tvarkingesnis.
Čia svarbi ne tik technologija. Turinį keliantys darbuotojai taip pat turi žinoti pagrindus: kaip pavadinti nuorodą, kada dėti alternatyvų tekstą, kodėl nereikia visos informacijos sukelti į paveikslėlį. Kitaip net ir gerai paruošta svetainė po pusmečio gali vėl apaugti kliūtimis.
Prieinamumas nėra vien formalumas
Kartais į šį klausimą žiūrima kaip į dar vieną eilutę pirkimo dokumentuose. Bet realybėje svetainės prieinamumas labai tiesiogiai susijęs su paslaugos kokybe. Jei žmogus negali užsiregistruoti, rasti dokumento ar perskaityti pranešimo, paslauga jam neveikia, net jei techniškai svetainė „veikia“.
Viešojo sektoriaus įstaigoms tai ypač svarbu, nes jos aptarnauja visus. Ne tik greitai naršančius, ne tik gerai matančius, ne tik tuos, kurie puikiai gaudosi skaitmeninėje aplinkoje. Būtent todėl wcag pritaikymas nėra papildomas priedas. Tai bazinis reikalas, jei norite, kad svetainė atliktų savo paskirtį.
Jei nežinote, nuo ko pradėti, pradėkite nuo paprasto klausimo: ar žmogus, kuris naudojasi kitaip nei aš, gali šioje svetainėje atlikti svarbiausią veiksmą? Jei atsakymas neaiškus, metas tikrinti ne nuojauta, o konkrečiai.