Atmetimo rodiklis (Bounce Rate)
Atmetimo rodiklis – tai procentinė dalis apsilankymų, kai lankytojas atsidaro vieną puslapį ir nebeatlieka jokio kito veiksmo svetainėje. Paprastai tai reiškia, kad žmogus neperėjo į kitą puslapį, nepaspaudė svarbios nuorodos, neužpildė formos ar kitaip nesąveikavo su turiniu. Šis rodiklis padeda suprasti, ar puslapis atitiko lankytojo lūkestį, ar naudotojas greitai rado atsakymą ir išėjo, ar vis dėlto susidūrė su kliūtimis.
Svarbu žinoti, kad Google Analytics 4 daugiau akcentuoja ne klasikinį atmetimo rodiklį, o įsitraukimo rodiklį (engagement rate). Jis parodo, kiek sesijų buvo laikomos įsitraukusiomis, pavyzdžiui, kai lankytojas svetainėje praleido daugiau laiko, peržiūrėjo kelis puslapius arba atliko reikšmingą veiksmą. Todėl šiandien atmetimo rodiklį verta vertinti ne izoliuotai, o kartu su kitais duomenimis.
Ką iš tikrųjų rodo atmetimo rodiklis?
Dažnai manoma, kad aukštas atmetimo rodiklis visada yra blogas ženklas, tačiau taip būna ne visada. Jei lankytojas atėjo į puslapį, greitai rado darbo laiką, kontaktus, priėmimo tvarką ar bibliotekos renginio datą ir išėjo, toks apsilankymas gali būti visiškai sėkmingas. Ypač viešojo sektoriaus svetainėse žmonės dažnai ieško konkretaus atsakymo, o ne naršo ilgai.
Kita vertus, jei aukštas atmetimo rodiklis matomas puslapiuose, kuriuose tikimasi tolimesnio veiksmo, tai gali rodyti problemą. Pavyzdžiui, jei savivaldybės paslaugos aprašymo puslapis neskatina pereiti prie prašymo formos, jei mokyklos priėmimo informacija neaiški arba jei muziejaus bilietų puslapis nepadeda lengvai tęsti registracijos, verta ieškoti priežasčių. Tokiais atvejais rodiklis tampa naudingu signalu turinio, struktūros ar naudotojo kelionės peržiūrai.
Dažniausios aukšto atmetimo rodiklio priežastys
- Neatitikimas tarp lankytojo lūkesčio ir puslapio turinio.
Jei žmogus iš paieškos sistemos ar socialinių tinklų patenka į puslapį, kurio pavadinimas žada vieną informaciją, o viduje randa ką kita, jis dažnai išeina iš karto. Taip nutinka, kai antraštės neaiškios, informacija pasenusi arba puslapis neatsako į konkretų klausimą, pavyzdžiui, kaip pateikti prašymą, kada vyksta registracija ar kur rasti dokumentų formas.
- Sudėtinga navigacija.
Viešojo sektoriaus svetainėse lankytojai tikisi aiškios struktūros ir greito kelio iki paslaugos ar informacijos. Jei meniu painus, nuorodos neaiškiai pavadintos, o svarbiausi skyriai paslėpti, naudotojas gali nebetęsti naršymo net ir radęs iš dalies susijusį turinį.
- Lėtas puslapio veikimas.
Jei svetainė kraunasi per ilgai, ypač mobiliajame telefone, dalis lankytojų išeina dar nespėję perskaityti turinio. Tai ypač aktualu savivaldybių, mokyklų, bibliotekų ir muziejų svetainėms, kurias gyventojai dažnai pasiekia skubėdami ir naudodamiesi mobiliuoju internetu.
- Silpni kvietimai veikti.
Jei puslapyje neaišku, ką daryti toliau, lankytojas dažnai sustoja ties vienu puslapiu. Aiškūs mygtukai, tokie kaip „Pildyti prašymą“, „Registruotis“, „Atsisiųsti formą“ ar „Susisiekti“, padeda sumažinti nereikalingą atmetimą ir nukreipia žmogų į kitą žingsnį.
- Prastas prieinamumas.
Jei tekstas sunkiai įskaitomas, kontrastas per silpnas, forma neveikia su klaviatūra arba puslapis nepatogus ekrano skaitytuvams, dalis naudotojų negalės patogiai juo naudotis. Prieinamumas viešajame sektoriuje yra ne tik kokybės, bet ir atitikties klausimas, todėl jis tiesiogiai susijęs ir su naudotojų elgsena.
Kaip vertinti šį rodiklį viešojo sektoriaus svetainėse?
Vertinant atmetimo rodiklį svarbiausia atsižvelgti į puslapio paskirtį. Naujienos, kontaktų, darbo laiko, teisės aktų ar vieno dokumento puslapiai gali natūraliai turėti aukštesnį atmetimo rodiklį, nes lankytojas gauna tai, ko ieškojo, ir išeina. Tuo tarpu paslaugų, registracijos, e. formų ar konsultacijų puslapiuose dažniau tikimasi tolimesnio veiksmo.
Pavyzdžiui, mokyklos svetainėje aukštas atmetimo rodiklis puslapyje „Pamokų laikas“ nebūtinai reiškia problemą. Tačiau jei toks pats rodiklis matomas priėmimo į mokyklą puslapyje, verta patikrinti, ar aiškiai pateikti terminai, dokumentai, atsakingi kontaktai ir registracijos eiga. Savivaldybių, muziejų ar bibliotekų svetainėse logika panaši – reikia vertinti, ar puslapis tik informuoja, ar turi vesti lankytoją į konkretų veiksmą.
Kokius rodiklius verta stebėti kartu?
Vien atmetimo rodiklio nepakanka. Naudinga kartu analizuoti vidutinį įsitraukimo laiką, peržiūrėtų puslapių skaičių, konversijas, paspaudimus ant svarbių mygtukų, vidinę paiešką ir naudotojų srauto šaltinius. Taip galima geriau suprasti, ar lankytojas išėjo todėl, kad nerado informacijos, ar todėl, kad ją rado iš karto.
Taip pat svarbu užtikrinti, kad analitika būtų diegiama atsakingai. Viešojo sektoriaus įstaigos turi atsižvelgti į BDAR reikalavimus, aiškiai informuoti apie slapukus, rinkti tik būtinus duomenis ir vengti perteklinio sekimo. Tinkamai sukonfigūruota analitika leidžia priimti sprendimus remiantis duomenimis, kartu išlaikant gyventojų pasitikėjimą.
Kaip sumažinti atmetimo rodiklį?
Praktikoje geriausiai veikia ne bandymas dirbtinai mažinti rodiklį, o svetainės kokybės gerinimas. Reikia aiškių antraščių, suprantamos kalbos, logiškos struktūros, greito veikimo ir aiškių tolimesnių žingsnių. Kuo mažiau nereikalingų kliūčių tarp lankytojo klausimo ir atsakymo, tuo didesnė tikimybė, kad jis liks svetainėje ilgiau arba sėkmingai atliks veiksmą.
Viešojo sektoriaus svetainėse ypač svarbu reguliariai peržiūrėti dažniausiai lankomus puslapius: paslaugų aprašymus, kontaktus, registracijos informaciją, dokumentų formas ir naujienas. Jei šie puslapiai aiškūs, prieinami ir techniškai tvarkingi, atmetimo rodiklis tampa ne problema, o naudingu orientyru, padedančiu gerinti gyventojų patirtį skaitmeninėje erdvėje.