Įstaigos interneto svetainė negali būti naudojama komercinių paslaugų ar įmonių reklamai
Viešojo sektoriaus įstaigos interneto svetainė pirmiausia skirta visuomenės informavimui, paslaugų teikimui ir skaidriam įstaigos veiklos pristatymui. Todėl tokia svetainė negali būti naudojama komercinių paslaugų, privačių įmonių ar atskirų prekių ženklų reklamai. Šis principas ypač svarbus savivaldybėms, mokykloms, bibliotekoms, muziejams ir kitoms biudžetinėms įstaigoms, kurios privalo užtikrinti neutralumą, nešališkumą ir viešojo intereso apsaugą.
Praktikoje tai reiškia, kad įstaigos svetainėje neturėtų būti reklaminio pobūdžio skydelių, komercinių pasiūlymų, partnerių logotipų be aiškaus teisinio ar veiklos pagrindo, taip pat nuorodų, kurių pagrindinis tikslas yra skatinti naudotis privačios įmonės paslaugomis. Net ir tais atvejais, kai įstaiga bendradarbiauja su išorės tiekėjais ar projekto partneriais, informacija turi būti pateikiama dalykiškai, aiškiai nurodant bendradarbiavimo kontekstą, o ne kuriant reklaminį įspūdį.
Kada nuorodos gali būti pateikiamos
Išimtis taikoma tais atvejais, kai įstaigos interneto svetainėje pateikiamos nuorodos į oficialius įstaigos komunikacijos kanalus socialiniuose tinkluose ar kitose skaitmeninėse platformose. Pavyzdžiui, gali būti nurodomos įstaigos paskyros „Facebook“, „LinkedIn“, „YouTube“ ar kitose platformose, jeigu jos naudojamos įstaigos veiklai viešinti, gyventojams informuoti ar paslaugoms paaiškinti. Tokios nuorodos laikomos ne reklama, o papildomu informacijos sklaidos kanalu.
Svarbu, kad šios nuorodos vestų būtent į oficialias įstaigos paskyras, o ne į privačių asmenų, verslo subjektų ar su įstaigos funkcijomis nesusijusių organizacijų turinį. Taip pat rekomenduojama aiškiai pažymėti, kad lankytojas palieka įstaigos svetainę ir pereina į išorinę platformą, kuriai gali būti taikomos kitos privatumo, slapukų ar turinio valdymo sąlygos.
Kodėl reklamos draudimas yra svarbus
Viešojo sektoriaus svetainė turi išlikti patikima ir orientuota į gyventojų poreikius. Jei joje atsiranda komercinio pobūdžio turinys, gali kilti abejonių dėl įstaigos nešališkumo, skaidrumo ir viešųjų išteklių naudojimo tikslingumo. Pavyzdžiui, savivaldybės svetainėje reklamuojama konkreti įmonė galėtų sudaryti nepagrįsto palankumo įspūdį, o mokyklos ar bibliotekos svetainėje pateikiami komerciniai pasiūlymai galėtų klaidinti lankytojus dėl jų ryšio su įstaigos funkcijomis.
Be to, viešojo sektoriaus svetainėse skelbiamas turinys turi atitikti teisėtumo, aiškumo ir proporcingumo principus. Tai reiškia, kad kiekviena nuoroda, logotipas ar išorinis elementas turi turėti aiškų pagrindą ir būti susijęs su įstaigos veikla, vykdomais projektais, teisės aktais ar gyventojams teikiama informacija.
Kaip atskirti informacinį turinį nuo reklamos
Ne visada riba tarp informacijos ir reklamos yra akivaizdi, todėl įstaigoms verta taikyti aiškius vertinimo kriterijus. Jei turinys skatina įsigyti paslaugą, naudotis konkretaus tiekėjo pasiūlymu, išskiria vieną verslo subjektą iš kitų be objektyvaus pagrindo ar naudoja reklaminę kalbą, toks turinys neturėtų būti skelbiamas. Tuo tarpu informacija apie viešuosius pirkimus, projektų partnerius, rėmimo sąlygas ar techninius paslaugų teikėjus gali būti pateikiama, jei ji būtina skaidrumui ir atskaitomybei užtikrinti.
- Leistina: nuoroda į oficialią įstaigos „Facebook“ paskyrą, kur skelbiamos naujienos apie renginius, darbo laiką ar paslaugų pokyčius. Tokia nuoroda padeda gyventojams greičiau pasiekti aktualią informaciją ir nėra laikoma komercine reklama.
- Leistina: informacija apie projekto partnerius ar finansavimo šaltinius, kai tai susiję su vykdomu projektu, programa ar teisės aktų reikalavimais. Tokiu atveju turinys turi būti neutralus, be reklaminių šūkių ar pardavimą skatinančių formuluočių.
- Neleistina: reklaminiai skydeliai, akcijų pasiūlymai, komercinių paslaugų rekomendacijos ar išskirtinis konkrečios įmonės pristatymas. Toks turinys neatitinka viešojo sektoriaus svetainės paskirties ir gali kelti reputacinių bei teisinių rizikų.
Prieinamumas, BDAR ir atsakingas nuorodų naudojimas
Skelbiant išorines nuorodas svarbu atsižvelgti ne tik į turinio pobūdį, bet ir į prieinamumo bei duomenų apsaugos reikalavimus. Nuorodos turi būti aiškiai suprantamos, tinkamai pažymėtos ir prieinamos visiems naudotojams, įskaitant žmones su negalia, kurie naudojasi ekrano skaitytuvais ar klaviatūros navigacija. Tai ypač aktualu viešojo sektoriaus svetainėms, kurios turi užtikrinti skaitmeninį prieinamumą visiems gyventojams.
Jeigu svetainėje pateikiamos nuorodos į socialinius tinklus ar kitas išorines platformas, verta įvertinti ir BDAR aspektus. Lankytojas turi aiškiai suprasti, kada jis pereina į trečiosios šalies aplinką, kur gali būti taikomas kitoks asmens duomenų tvarkymas, slapukų naudojimas ar sekimo technologijos. Dėl to rekomenduojama privatumo politikoje ir slapukų informacijoje aiškiai aprašyti, kaip veikia tokios nuorodos ir kokios rizikos gali būti susijusios su išorinių platformų naudojimu.
Rekomendacija viešojo sektoriaus įstaigoms
Kiekviena įstaiga turėtų turėti vidinę praktiką, kaip vertinamas svetainėje skelbiamas išorinis turinys, logotipai ir nuorodos. Prieš publikuojant verta atsakyti į kelis klausimus: ar ši informacija tiesiogiai susijusi su įstaigos funkcijomis, ar ji būtina gyventojams, ar nekuria reklaminio įspūdžio, ar atitinka prieinamumo ir BDAR reikalavimus. Toks požiūris padeda išlaikyti svetainę aiškią, patikimą ir atitinkančią viešojo sektoriaus standartus.
Trumpai tariant, įstaigos interneto svetainė turi būti skirta ne komercijai, o viešajam interesui. Joje gali būti pateikiamos tik tos nuorodos ir informacija, kurios padeda gyventojams gauti paslaugas, suprasti įstaigos veiklą ir pasiekti oficialius komunikacijos kanalus. Tai stiprina pasitikėjimą įstaiga, užtikrina skaidrumą ir padeda išvengti netinkamo viešosios erdvės naudojimo.